Kas yra kūno drėkinimas ir kodėl jis toks svarbus
Kūno drėkinimas – tai veiksmų ir priemonių visuma, grąžinanti kūno odai vandenį ir lipidus, kuriuos ji kasdien praranda dėl drabužių trinties, karšto dušo vandens, saulės ar tiesiog laiko. Skirtingai nei veido oda, kūno oda tokiose zonose kaip rankos ir kojos turi mažiau riebalinių liaukų, todėl ji linkusi greičiau sausėti ir reikalauja papildomo vandens bei riebalų, kad liktų lanksti, švytinti ir maloni liesti.
Kaip pasiekti gerą kūno drėkinimą pagal savo odos tipą
Ne visai odai reikia to paties. Prieš renkantis priemonę, verta pagalvoti, kaip tavo oda reaguoja per dieną.
Sausa arba labai sausa oda
Ieškok tekstūrų, gausių karitės sviesto, augalinių aliejų ar ceramidų, kurios sukuria apsauginį sluoksnį ir neleidžia vandeniui išgaruoti. Kuo labiau oda įsitempia po dušo, tuo tankesnė turėtų būti formulė, o rankas, kojas ir pilvą, kur sausumas pastebimas pirmiausia, verta patepti kruopščiau.
Normali arba mišri oda
Skystos tekstūros, tokios kaip pienelis ar losjonas, suteikia reikiamą drėgmę nepaliekant sunkaus pojūčio ir greitai įsigeria – idealiai tinka tepti prieš apsirengiant arba šiltesniais mėnesiais, kai tankios formulės gali būti per sunkios.
Jautri oda
Rinkis formules be pridėtų kvepalų ir su raminančiomis sudedamosiomis dalimis, tokiomis kaip alavijas ar avižos, mažinančiomis niežulio ar paraudimo tikimybę po pritepimo. Tokiais atvejais verta pirmiausia išbandyti priemonę nedideliame odos plote, prieš tepant ją visame kūne.
Klimatas taip pat turi įtakos: oda žiemą, kai šildymas sausina orą, nori ne to paties, ko vasarą, po saulės poveikio ar baseino chloro. Pritaikius drėkinamosios priemonės tekstūrą šioms aplinkybėms, išvengiama tiek odos įsitempimo, tiek per didelio blizgesio.
Formatai, kuriuos apima kūno drėkinimas
Kūno drėkinimo skėtyje sugyvena įvairūs formatai, kiekvienas sukurtas konkrečiam momentui ir poreikiui: lėtai įsigeriantys ir maitinamojo poveikio kūno aliejai, vidutinio tankio kūno kremai kasdienei priežiūrai, lengvi kūno pieneliai normaliai odai ir labai tanki balzamai, skirti šiurkščioms zonoms ar intensyvaus šalčio laikotarpiams. Taip pat yra specifinių priemonių rankoms – vienai iš zonų, kuri pirmoji parodo sausumo požymius. Pasirinkimas tarp vienos ar kitos priemonės priklauso visų pirma nuo metų sezono, odos tipo ir pageidaujamo įsigėrimo greičio kiekvienu dienos metu.
Sudedamosios dalys, lemiančios skirtumą
Be formato, verta atkreipti dėmesį į sudedamųjų dalių sąrašą. Glicerinas ir hialurono rūgštis veikia kaip drėkikliai, pritraukdami vandenį į viršutinius odos sluoksnius. Tuo tarpu augaliniai sviestai ir aliejai veikia kaip okliuziniai agentai, sudarydami plėvelę, kuri neleidžia tam vandeniui išgaruoti. Išsamiausios formulės sujungia abu aktyviųjų medžiagų tipus, kad būtų pasiektas ilgalaikis drėkinimas, o ceramidai padeda sustiprinti odos barjerą – tai ypač naudinga odai, kenčiančiai nuo pasikartojančio sausumo alkūnėse, keliuose ar kulnuose.
Kaip tepti drėkinamąją priemonę, kad ji duotų daugiau naudos
Geriausias metas drėkinti kūną – iškart po dušo, kol oda dar drėgna: likęs vanduo padeda produktui geriau pasiskirstyti ir užsandarinti drėgmę, užuot ją teikus nuo nulio. Verta tepti dosnų kiekį kylančiais judesiais, ypač kruopščiai zonose, labiausiai linkusiose sausėti, ir leisti produktui visiškai įsigerti prieš apsirengiant, kad neliktų dėmių ant drabužių.
Dažnos klaidos rūpinantis kūno drėkinimu
Viena dažniausių klaidų – visus metus naudoti tą pačią tekstūrą, jos nepritaikant sezonui: žiemą oda dažniausiai reikalauja turtingesnių formulių, o vasarą labiau tinka lengvos tekstūros. Kita dažna klaida – pamiršti tokias zonas kaip rankos, alkūnės ar pėdos, kurios išsausėja anksčiau nei likusi kūno dalis, arba tepti priemonę ant visiškai sauso odos paviršiaus, dėl ko sumažėja jos gebėjimas sulaikyti drėgmę. Nuolatinė, nors ir paprasta, rutina ilgainiui duoda geresnių rezultatų nei dideli kiekiai, naudojami retkarčiais.
